- siaubas
- siaũbas dkt. Siaũbas sukáustė kójas.
.
siaubas
Look at other dictionaries:
siaubas — siaũbas sm. (4) Rtr 1. DŽ didelis išgąstis, baimė, pasibaisėjimas, klaikas: Siaubas manę paėmė Skp. Praėjus pirmajam siaubui ir bailei, žmonės susirinko apžiūrėtų savo gimtojo miesto rš. Siaubas sukaustė man kojas J.Balč. Jos akys atrodo kupinos … Dictionary of the Lithuanian Language
siauba — siaubà sf. (4) 1. J1, Kpr žr. siaubas 3: Užeis tokia siaubà, kap pas Ignasį, i tada kukuok Plm. Kaip tik nebeturi tabokos – siaubõs paimtas Kp. 2. tokia mitologinė būtybė: Boba sako: „Toliau jeigu pavėžėsi, tai aš tau pasakysiu apie gerąją… … Dictionary of the Lithuanian Language
apokaliptinis — apokali̇̀ptinis, apokali̇̀ptinė bdv. Apokali̇̀ptinis siaũbas … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
apokaliptinė — apokali̇̀ptinis, apokali̇̀ptinė bdv. Apokali̇̀ptinis siaũbas … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
ermas — er̃mas (la. erms) sm. (2) 1. NdŽ baidyklė, baisūnas: Lysimakus, apvyturęs ranką savo, įmurdė į nasrus ermo S.Dauk. 2. baisybė, siaubas: Taip macedonys tuo nauju ermu išveržė rymioniams pergalę S.Dauk. Lietuviai teriodamys ermus darė S.Dauk … Dictionary of the Lithuanian Language
fašizmas — fašìzmas sm. (2) DŽ polit. politinė srovė, diegianti autoritarizmą ir kurstanti nacionalizmą: Tamsaus fašizmo siaubas – sodžius, miestus nusiaubęs S.Nėr. Fašizmo gadynė jau visiškai sugniužo, supliumpo B.Sruog … Dictionary of the Lithuanian Language
grasus — grasùs, ì adj. (4) 1. grasinantis, grūmojantis, baisus, griežtas: Nebaisūs priešai, priešai grasūs, jeigu kova šventa rš. Mane vis stipriau apimdavo grasus siaubas rš. Grasùs jų miškas Gg. Grasus žmogus B. Svietas su savo neprietelyste jam… … Dictionary of the Lithuanian Language
išvilkti — 1 išvil̃kti, ìšvelka (išvel̃ka), o K, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1; Q65, SD422, H153,159, R, MŽ, Sut, N, LL298 1. tr. iš vidaus ištraukti, ištempti paskui save: O mūsų užvakar sarčiukas išdvėsė, išvilko jį į pakluonę Vaižg. Kiti ir su skūra, toliau ir nuo… … Dictionary of the Lithuanian Language
kabėti — kabėti, kãba (kãbi), ėjo intr. Š; SD399, R6, M 1. būti pakabintam, nusvirusiam, nukarusiam, kaboti, karoti, kabaliuoti: Vyrų tenai nebuvo: vieni dalgiai tekabėjo J.Jabl. Vandens lašai tebekaba, tebežiba ant lapų J.Jabl. Varpai ... kabėjo BM69.… … Dictionary of the Lithuanian Language
kratyti — kratyti, krãto, krãtė tr. 1. ką birų pilti, versti sukrečiant: Krãto bulves iš maišo Kal. Kratyk grūdus į miegą Kal. Einant bučių kratyti, eit reikia dar tamsiai OG405. Varžas (žuvis iš varžos) kratydavo per parą kelis kartus Kp. Kaipo lakstė… … Dictionary of the Lithuanian Language
